Akušerija-ginekologija Unomeda

Kada reikia kreiptis pas ginekologą?

Apsilankymas pas ginekologą turėtų tapti kiekvienos moters įpročiu. Jeigu moteris nejaučia jokių simptomų, pakanka pas ginekologą apsilankyti 1 – 2 kartus per metus. Moterims, kurių šeimoje yra ar buvo sergančių bet kokiomis onkologinėmis ligomis, vertėtų apsilankyti bent 2 kartus per metus.
Tai padėtų laiku pastebėti daugybę susirgimų, kurių požymiai ne visuomet jaučiami, juos diagnozuoti ir sėkmingai gydyti, išvengiant neigiamų pasekmių.
Taip pat su ginekologu verta pasitarti, kai nežinote kokią kontracepciją pasirinkti. Informacijos apie kontracepciją yra labia daug ir įvairios. Tačiau tik Jus apžiūrėjęs gydytojas galės padėti apsisręsti, kas būtent Jums yra tinkamiausia.
Tačiau pastebėjus žemiau išvardintus požymius, apsilankyti pas gydytoją būtina nedelsiant:

• Nemalonūs pojūčiai lytinių organų srityje – niežulys, perštėjimas ar pan. nepraeinantys per kelias dienas. Dažnai tokius nestriprius gleivinės uždegimus sukelia netinkamos higienos priemonęs, aromatizuoti įklotai, sintetiniai apatiniai. Jeigu pašalinote šiuos dirgiklius ir pojūčiai nesikeičia – būtina kreiptis į ginekologą.
• Neįprastos išskyros. Tik pagausėjusios išskyros dar nereiškia, kad kažkas blogai. Tačiau jeigu atsirado nemalonus, aštrus išskyrų kvapas, pasikeitė jų spalva, atsirado kraujo priemaišų ar tapo neįprastai gausios.
• Skausmas dubens srityje. Jeigu skausmai atsiranda ne ciklo viduryje, t.y. ovuliacijos metu, ar prieš / per menstruacijas ir trunka ilgiau nei 2 dienas. Atsiradus itin stipriam, staigiam skausmui kreipkitės tiesiai į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių.
• Menstruacijų ciklo sutrikimai. Jeigu pastebėjote, kad mėnesinės prasideda nelaiku, ilgiau užtrunka, pasidarė gausesnės, ciklo metu vargina tepliojimas.
• Pakitimai išoriniuose lytiniuose organuose – žaizdelės, opelės, patinimas, gumbeliai, karputės. Tai gali būti labai rimtų ligų požymiai.
• Nesaugūs lytiniai santykiai. Seksas be barjerinių apsaugos priemonių gali turėti tokias pasekmes, kaip: makšties uždegimai, lėtiniai skausmai ir lėtinės šlapimo sistemos infekcijos, nepageidaujamas nėštumas, įvairūs, neįprasti bėrimai, ŽIV, hepatitai, sifilis. Negydomos lytiškai plintančios ligos gali turėti negrįžtamų pasekmių, todėl verta laiku pasitikrinti.

Ką gali paklausti ginekologas vizito metu?

• Kada buvo paskutinės mėnesinės? Kokia ciklo trukmė? Kiek ilgai trunka menstruacinis kraujavimas, koks jo pobūdis?
• Ar yra nerimą keliančių simptomų: pasikeitusių makšties išskyrų, tepliojimo, niežulio, plaukuotumo „vyriškose“ zonose, išskyrų iš spenelių, sukietėjimų krūtyse, skausmingų lytiniai santykių ir kt.?
• Kada paskutinį kartą ir kaip dažnai turite lytinius santykius? Kokį kontracepcijos metodą naudojate?
• Kokiomis ligomis esate sirgusi arba šiuo metu sergate? Kokius vaistus vartojate? (Nepamirškite paminėti vitaminų, maisto papildų) Ar rūkote?
• Ar artimiausi giminės yra sirgę vėžiu, kraujotakos sutrikimais?

Kaip tinkamai pasiruošti vizitui pas gydytoją?

• Vizitą pas ginekologą geriausia planuoti kelios dienos po mėnesinių, jeigu nėra skubos.
• Likus keletui dienų iki vizito – nenaudokite jokių makšties ovulių, praplovimams skirtų preparatų, nes tai gali iškreipti tyrimų rezultatus.
• Susilaikykite nuo lytinių santykių 2-3 d. iki vizito.
• Prieš vizitą reiktų tik išoriškai apsiprausti lyties organus po dušu ar vonioje, jokiu būdu nereikia prausti giliau, kad neišplautumėte paprastai ten esančių bakterijų, kurios yra svarbios tyrimams. Jeigu ateinate po darbo – prieš einant į apžiūrą tą vietą tiesiog švelniai apvalykite vandeniu suvilgyta servetėle.
• Prieš einant pas ginekologą nerekomenduojama atlikti depiliacijos ar nusiskusti plaukelių. Šios procedūros sudirgina odą, gali atsirasti paraudimų, kurie gali būti ir kai kurių infekcijų požymis. Dėl šios priežasties gydytojas gali rekomenduoti ateiti kitą kartą, kad patvirtintų ar atmestų diagnozę.
• Prieš einant pas ginekologę, šlapimo pūslė turi būti tuščia, kad apžiūros metu nejaustumėte diskomforto.

Gydytoja akušerė – ginekologė konsultuoja, skiria tyrimus bei gydymą esant ginekologiniams susirgimams, dėl lytiškai plintančių ligų, nėštumo planavimo, nevaisingumo, nėštumo eigos, atlieka diagnostines procedūras (gimdos kaklelio citologiniai tyrimai (PAP tepinėlis arba skysta terpė), ištyrimas dėl žmogaus papilomos viruso, echoskopija, vėžio žymenų tyrimas iš kraujo, biopsija), įveda/pašalina gimdos spiralę.

Akušerija – ginekologija